Ligoninė jau buvo aptverta geltoną stabdančią juostą, o prie jos - FTB furgonėliai. Vienam iš jų sedėjo specialioji agentė Katya Dark ir aptarinėjo planą su snaiperiais bei kitais komandos nariais. Aplink buvę monitoriai rodė užpuolikus iš visų įmanomų pusių.
- Liepk policijai nesikišti! Ir taip pridarė, tegu nelenda!- rėkia ant visos gerklės į mikrofoną esantį prie lūpų. Reikalą turėjo su neorganizuotais nusikaltėliais, o policijos derybos iššaukė dar daugiau nekaltų aukų. Porai akimirkų uždengia akis, kad susikauptų, o tada jau veikia - įsako snaiperiams dar labiau sukoncetruoti dėmesį, o kitiems - saugot teritoriją, kad aplink nusikaltimo vietą suririnkę žiopiai nesugalvotų vaidint didvirių. Pati atsistojus, griebia neperšaunamą liemenę ir šoka iš tamsiai mėlyno neperšaunamo furgono. Priėjus arčiau viso epicentro, kiek šypteli nusikaltėliams.
- Klausykit, jūsų nieks nenori nudėti. Jei pasiduosit taikiai, daugiausia gausit dvidešimt metų,- sumeluoja nė nemirktėldama.- Pasiduokit!
Vaikinai susižvalgė ir nukreipė savo ginklus į Katya. Veidą palikdama tokį pat malonu, užkiša plaukų sruogą už ausies, taip duodama ženklą ugniai. Net akimirkos laukt nereikėjo, kaip įtariamieji pargriūna ant žemės be gyvybės ženklų. Rankų gestais Kat pasiunčia visas komandas į centrą, o pati bejėgiškai nuleidžia rankas.
- Jūs padarėt ką galėjot,- pasigirdo balsai jos ausinėj, tik Dark ją išplėšė ir numetė ant žemės. Greitu žingsniu pajuda link savo Volvo ir dingsta stengdamasi nesuvažinėt kokio nevykėlio.